Štai ir vėl išgirstu pirmus dainos akordus. Veide atsiranda šypsena ir visu kūnu norisi šokti ir dainuoti Snow Scene žodžius. Pirmą kartą An Cafe pamačiau žurnale, kurį nusipirkau Lenkijoje. Ten buvo jų plakatas. Buvau 100% įsitikinus, jog ten pozuoja merginos ir kai atsivežiau tą žurnalą namo, pasikviečiau Steigvę ir Dignę. Mes ilgai aptarinėjome žurnale esančius plakatus. Steigvė tada netyčia paėmus Johny Deppo plakatą(kitoje pusėje buvo P!nk atvaizdas) perplėšė jį pusiau. xD Tada ji paliko Deppo galvą ir prie jo kūno prilipdė P!nk kojas.;DD smagu. Gerai, nenuklysiu nuo temos. ^_^ Draugės taip pat buvo įsitikinusios, jog An Cafe yra merginos. Kažkaip daugiau ir nebesigilinome. Bet kažkurį žiemos vakarą nusprendžiau youtubej pasižiūrėt kas čias per grupė tokia. Ir pamenu išmetė man Wagamama koushinkyoku vaizdo klipą. Pradėjau žiūrėti ir nesupratau, kodėl jos elgiasi kaip bernai? Pasirodo, jog ten visi buvo berniukai, bet man nesukėlė didelio šoko. Akį iškart patraukė grupės vokalistas Miku. Jo balsas tiesiog nuostabus. Judesiukai taip pat (hehehe) (smirk). Jų klausausi jau daugiau nei metus ^_^ Jei tik nuotaika subjurus, tai tik belieka paspausti play mygtuką ir pasineri į An Cafe pasaulį. Girdi nepakartojamus japoniškus žodžius. Cafekkai moka sukurti tokias dainas, kurių klausydamas norisi šypsotis. Jei daina graudi, tai norisi verkti, bet kartu ir šypsotis. Niekada turbūt man nepavyks normaliai apibūdinti kas man yra An Cafe, Miku, Teruki, Kanon, Bou, Takuya ir Yu-ki. Kaip Steigvė ir sakė, tai yra šiluma. Kitaip ir nepasakysi. Tie mielybės, manau, kad visą laik liks kartu su manim ir ausyse skambės jų gražiausios dainos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą