žadintuvas.gesintuvas.juokas.aerooooobika.

Kai jėga pirmą dieną mokykloje. -____-'' tas nelemtas nervų gadintojas yra ryškiai ne mano pusėje (žadintuvas). Gal visas 20 minučių giedojo neužsikišdamas, o man tinginys pirštą pajudinti ir išjungti jį xD mama atlekė iki mano kambario ir pradėjo bartis, kad ko neužčiaupiu jo. Neturėjau kito pasirinkimo...nafik, visi čia susimokę prieš mane... Prisiminsiu (tipo pikta).
*
Huuuuuh?? What na? Kokio velnio prie mano suolo šian stovėjo gesintuvas? Žinau, kad my roof is on fire, bet, kad taip?? Hah? ;DD jei čia Simo arba Luko darbas, tada tegu laukia ryt siurprizo. (jau rezgia planus) (įterpkite čia maniakišką juoką) xDD
*
Neįmanoma antrame suole prie lango apsieiti be didelio žvengo xD. Čia faktas. Šian per istoriją su Vile aptarinėjome vieno veikėjo akis. Nu, žiauriai nesveikos jos xD. Visų kitų, tai kaip žmonių, o to, tai chameleono kokio ! Išsprogusios ir atrodo, kad skylę pragreš. Gerai, kad dar ne į skirtingas puses žiūri.
O dar Luko pasakymai yra tiesiog auksiniai XD kai šneka apie seselės kabinetą, tai apibūdina maždaug taip "ten kaip pas austrolopitekus landynėj". Hm... Turėsime omeny.
*
Gerai, o vat dabar tikrai kažką nudobsiu... Kas drįso mane užrašyt į aerobikos konkursą ar kažką ten? Huh?? O___o""" ne mane vieną? Kai sužinosiu, tai taip primušiu, kad savaitę atsisėst negalės ;DD rimtai... Taip plastiškais užmojais, kai duosiu ;D žinosit.

Juoda. Balta. Linksmas ketvirtadienis ^_^

Oh... Šian buvo generalinė repeticija prieš rusų kalbos olimpiadą. Paruošėme tikrai juokingą vaidinimą. (rodo liux) Šian mokytojos liepė persirengti kaip vaidinimui. Mergaitės turi dėvėti baltus baltinukus, baltas pėdkelnes ir juodus sijonėlius, spalvotus "bantus" . ^^"Vaizdelis- linksmas! ;D berniukai, taip pat turi būti juodai balti. Buvo daug juoko, kol repetavom.xD Rokas vis negalėjo tinkamai pašokti aukštyn ir gaudovosi poza, kaip superman'o xD. Mes su Violeta neturėjome tinkamų kaspinų, tad teko važiuoti į MADĄ.(negaliu jos pakęsti). Vėliau, kai apsišopinome, sėdome ant suoliuko suvalgyti ledų. Kažkoks vyras priėjo nešinas jogurtu ir praėjęs pro mus, tarė : Būkit sveikos!- ir išgėrė į mūsų sveikatą. ;D juokinga pasidarė. Dar nuostabu tai, jog ryt mum nereikia į mokyklą!!! AAAAA!! Krisčius happy today! ^_^

2010metų, sausio 4 diena... TwT

Nenoriu nenoriu nenoriu... Nekęsiu šios datos visą savo likusį gyvenimą. Tik pagalvoju, kad ji jau taip netoli... Tai įvaro man baimę, liūdesį, nusivylimą. Negaliu patikėti, jog tą dieną klaikiai raudosiu. Ne aš viena, su manim tądien bus Steigvė ir Dignė. Tądien raudos daugybę Cafekkų. T.T Kodėl mes turime iškėsti tokį beviltišką skausmą? Kodėl? Kodėl išsiskiria mano An Cafe? Kodėl jie patys turi iškęsti tiek skausmo? Negana to, jog prieš 2 metus, iš grupės išėjo visų mylimas narys Bou. Dabar jie turi tai iškęsti dar kartą? Ir šįkart tai bus daug skaudžiau, nes jie visi palieka An Cafe... Man plyšta širdis pagalvojus, kad nebegalėsiu nueiti į jų live'ą, kad nebeišgirsiu daugiau jų juoko, nebepamatysiu jų pokštų... Kaip man dabar reikės gyventi be jų? Man jie buvo daug daugiau nei grupė. Man jie buvo gyvenimo džiaugsmas. Visad galėdavau, subjurus nuotaikai, įsijungti savo mylimiausią dainą "Wagamama Koushinkyouku" linksmai šoktis, juoktis, išdykauti, dainuoti... Dabar, kai išgirstu jų dainas, akyse kaupiasi ašaros... Turbūt niekada nesuprasiu, kodėl jie išsiskiria. Bet... Jie sakė, kad padarys pertrauką, tad tikėsiu jų žodžiais. Viltis žmoguje miršta paskutinė.

vaiduokliai.šmėklos.spooky

Kodėl jau niekas nebetiki vaiduokliais ir sako, jog tai yra tik vaikų pasakos prieš miegą? Daugelis netiki, nes jiems baisu. O kam nebaisu? Yra daugybė atvejų, jog fotoaparatai užfiksuoja akimi nematomus reiškinius. Tai neatsitiktinumas! Ir įdomu, ką jie veikia čia, tarp mūsų mirtingųjų? ^^ jų sielos blaškosi, neranda ramybės. Daugiausiai tai būna žmonės, kurie žuvo per nelaimingą atsitikimą arba žiauriai nužudyti. Vaiduokliai žmonėms nedaro nieko blogo, nebent išgąsdina.;D įdomu jais tikėti, taip ir atrodo, jog kokiam nors apleistame name, jų knibždėti knibžda. Bet niekada nesusimąstai ar jiems liūdna? Jį pamatęs pradedi rėkti, spiegti, o taip niekas ir nepabando su juo susidraugauti... Juk niekas per galvą neduos. Ar ne?

Ji save vadina-spiderruth

Tai dar vienas nuostabus žmogeliukas! Tikiu, kad ateity ji taps unreal fotografė!! U-u-jė u-u-jė. (Krisčius ir vėl negali be juokelių) Kiek daug mum teko.;DD niekada nepamiršiu, kaip kartu aptarinėjome savo klasiokus xD kiek kartų prisipokštavome mokykloje ir kiek tau kartų tau tekdavo iškęsti mano juoko priepuolius xD respect! Pamenu kai kartu dar grįždavom iš anglų ir iš gitaros. Pamenu tą dieną, kai pestutę grįžome namo ir didvyriškai įkopėme į šeškinės kalną,ir kai tu mane erzinai su ta daina. Kaip ji vadinasi? American boy? Jo jo jo xD šita.
Žodžiu, linksmas vaikas esi. Ačiū už visus tuos metus ir už tas foto, ir už tuos prisiminimus! ^_^

An Cafe

Štai ir vėl išgirstu pirmus dainos akordus. Veide atsiranda šypsena ir visu kūnu norisi šokti ir dainuoti Snow Scene žodžius. Pirmą kartą An Cafe pamačiau žurnale, kurį nusipirkau Lenkijoje. Ten buvo jų plakatas. Buvau 100% įsitikinus, jog ten pozuoja merginos ir kai atsivežiau tą žurnalą namo, pasikviečiau Steigvę ir Dignę. Mes ilgai aptarinėjome žurnale esančius plakatus. Steigvė tada netyčia paėmus Johny Deppo plakatą(kitoje pusėje buvo P!nk atvaizdas) perplėšė jį pusiau. xD Tada ji paliko Deppo galvą ir prie jo kūno prilipdė P!nk kojas.;DD smagu. Gerai, nenuklysiu nuo temos. ^_^ Draugės taip pat buvo įsitikinusios, jog An Cafe yra merginos. Kažkaip daugiau ir nebesigilinome.  Bet kažkurį žiemos vakarą nusprendžiau youtubej pasižiūrėt kas čias per grupė tokia. Ir pamenu išmetė man Wagamama koushinkyoku vaizdo klipą. Pradėjau žiūrėti ir nesupratau, kodėl jos elgiasi kaip bernai? Pasirodo, jog ten visi buvo berniukai, bet man nesukėlė didelio šoko. Akį iškart patraukė grupės vokalistas Miku. Jo balsas tiesiog nuostabus. Judesiukai taip pat (hehehe) (smirk). Jų klausausi jau daugiau nei metus ^_^ Jei tik nuotaika subjurus, tai tik belieka paspausti play mygtuką ir pasineri į An Cafe pasaulį. Girdi nepakartojamus japoniškus žodžius. Cafekkai moka sukurti tokias dainas, kurių klausydamas norisi šypsotis. Jei daina graudi, tai norisi verkti, bet kartu ir šypsotis. Niekada turbūt man nepavyks normaliai apibūdinti kas man yra An Cafe, Miku, Teruki, Kanon, Bou, Takuya ir Yu-ki. Kaip Steigvė ir sakė, tai yra šiluma. Kitaip ir nepasakysi. Tie mielybės, manau, kad visą laik liks kartu su manim ir ausyse skambės jų gražiausios dainos. 

Draugai

Kaip yra svarbu turėti draugų. Dar yra svarbiau, tai turėti tikrų draugų.  Jau visą savo gyvenimą pažįstu dvi nuostabias asmenybes. ^_^ Dignė ir Steigvė visada bus kartu su manim. (kaip tik skamba SID- one way. Hmm, labai tinka) Pamenu, kai dar vaikystėje, mes kieme žaisdavome Žiedų valdovą.  Aš atlikdavau Laseloto vaidmenį xD senelis buvo man padaręs lanką ir strėles, viskas kaip pridera. Nu ir žaisdavome ;D sugalvodavome visą sceną, kaip viskas bus ir tada ją suvaidindavome.  Jei kuri užmiršdavo žodžius, tai tekdavo viską iš naujo atlikti ;D Bet niekada nepabosdavo...

Dabar? Dabar viskas taip pat nuostabu! Kartu keliaujam, kartu išgyvenam problemas, kartu juokiames iš juokingų situacijų, kartu patiriame nuotykių. Tikuosi, kad ši draugystė nesibaigs niekada.