skip to main |
skip to sidebar
Oh... Šian buvo generalinė repeticija prieš rusų kalbos olimpiadą. Paruošėme tikrai juokingą vaidinimą. (rodo liux) Šian mokytojos liepė persirengti kaip vaidinimui. Mergaitės turi dėvėti baltus baltinukus, baltas pėdkelnes ir juodus sijonėlius, spalvotus "bantus" . ^^"Vaizdelis- linksmas! ;D berniukai, taip pat turi būti juodai balti. Buvo daug juoko, kol repetavom.xD Rokas vis negalėjo tinkamai pašokti aukštyn ir gaudovosi poza, kaip superman'o xD. Mes su Violeta neturėjome tinkamų kaspinų, tad teko važiuoti į MADĄ.(negaliu jos pakęsti). Vėliau, kai apsišopinome, sėdome ant suoliuko suvalgyti ledų. Kažkoks vyras priėjo nešinas jogurtu ir praėjęs pro mus, tarė : Būkit sveikos!- ir išgėrė į mūsų sveikatą. ;D juokinga pasidarė. Dar nuostabu tai, jog ryt mum nereikia į mokyklą!!! AAAAA!! Krisčius happy today! ^_^
Nenoriu nenoriu nenoriu... Nekęsiu šios datos visą savo likusį gyvenimą. Tik pagalvoju, kad ji jau taip netoli... Tai įvaro man baimę, liūdesį, nusivylimą. Negaliu patikėti, jog tą dieną klaikiai raudosiu. Ne aš viena, su manim tądien bus Steigvė ir Dignė. Tądien raudos daugybę Cafekkų. T.T Kodėl mes turime iškėsti tokį beviltišką skausmą? Kodėl? Kodėl išsiskiria mano An Cafe? Kodėl jie patys turi iškęsti tiek skausmo? Negana to, jog prieš 2 metus, iš grupės išėjo visų mylimas narys Bou. Dabar jie turi tai iškęsti dar kartą? Ir šįkart tai bus daug skaudžiau, nes jie visi palieka An Cafe... Man plyšta širdis pagalvojus, kad nebegalėsiu nueiti į jų live'ą, kad nebeišgirsiu daugiau jų juoko, nebepamatysiu jų pokštų... Kaip man dabar reikės gyventi be jų? Man jie buvo daug daugiau nei grupė. Man jie buvo gyvenimo džiaugsmas. Visad galėdavau, subjurus nuotaikai, įsijungti savo mylimiausią dainą "Wagamama Koushinkyouku" linksmai šoktis, juoktis, išdykauti, dainuoti... Dabar, kai išgirstu jų dainas, akyse kaupiasi ašaros... Turbūt niekada nesuprasiu, kodėl jie išsiskiria. Bet... Jie sakė, kad padarys pertrauką, tad tikėsiu jų žodžiais. Viltis žmoguje miršta paskutinė.
